Prašiau klajūno vėjo parašyti Tau laišką kvepiantį laukų gėlėm. Padiktavau žodžius, bet jis pakilo skristi. Mintis visas išbarstęs lėkė pakelėm. Tada kreipiaus į debesį padangių, K.ad tau nuneštų puokštę spindulių. O jis neperspėjęs išliejo lietų. Ir vėl likau nebaigęs sakinių. Tad paprasčiausiai paėmiau lapelį Ir rašalinę širdį į šiltas rankas. Tai sumirgėjo žodžiai baltame laiškely. Tau nešdami ramybę ir geras žinias.