Jo dar nėra, bet mes abudu žinom,
Kad jis ateis mažytis ir švelnus.
Mes jaučiame trečios širdies plakimą,
Ir kas bebūtų jis - dukrelė ar sūnus, -
Mes nesidžiaugt, nelaukti jo negalim,
Ir šis laukimas dvigubai džiugus -
Ateina naujas, laukiamas žmogus.
Gal saulė švies, gal žvaigždės degs, mirgės?
Ne, niekur, niekada žmogaus gimimas
Dar neturėjo taip gilios prasmės...

Just. Marcinkevičius